2018 m. balandžio 16 d., pirmadienis

Gamtos pėdsekystės pamokos 5-6 kasių mokiniams Labanoro girioje


Balandžio 11 dieną dvidešimt penki  penktų- šeštų klasių mokiniai, lankantys STEAM modulį ir besidomintys gamtos mokslais, dalyvavo edukacinėje programoje „Gamtos pėdsekystė“ Labanoro girioje, lankėsi Ežerų žvejybos muziejuje ir Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejuje Mindūnuose, Molėtų raj.  Ežerų žvejybos muziejuje vaikai susipažino su to krašto žvejų gyvenimu, jų buitimi,  apžiūrėjo senovės žmonių žvejybos įrankius. Ekspozicija išdėstyta atstatytoje XIX a žvejo pirkioje ir svirne. Seniausias muziejaus eksponatas yra įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas. Mokinius sudomino interaktyvi ekspozicija apie šiame regione labiausiai paplitusias žuvis.
Mokiniai apžiūrėjo įspūdingą A. Truskausko surinką įvairių pasaulio žemynų žvėrių ir paukščių iškamšų ir kailių kolekciją.  Lektorius Andrejus Gaidamavičius supažindino mokinius su skirtingų žemynų gyvūnais. Vaikai sužinojo daug įdomių faktų apie egzotinių gyvūnų gyvenimą, jų išskirtinumą ir paplitimą, fotografavosi šalia labai  tikroviškai atrodančių žvėrių. Muziejuje lektorius supažindino mokinius su įvairių gyvūnų pėdsakais, paaiškino, kaip juos atskirti gamtoje, parodė mokiniams kai kurių laukinių gyvūnų gipsinius pėdsakus, mokė vaikus, kaip padaryti gyvūnų gipsinių pėdsakų anspaudus.  Šitaip pasiruošę ir išmokę gamtos pėdsekystės pamokas, mokiniai patraukė į Labanoro girią. Vaikai su užsidegimu ieškojo laukinių gyvūnų pėdsakų,  juos atpažino, fotografavo. Be fotoaparato būtiniausias įrankis kiekvienam gamtos pėdsekiui yra liniuotė . Fotografuoti reikia ne tik vienos pėdos atspaudą, bet ir atstumą tarp pėdsakų (žingsnį). Pagal žingsnio plotį, pėdsakų išsidėstymą jame galima nustatyti judėjimo pobūdį ar net apskaičiuoti  judėjimo greitį. Vadovaujant lektoriui A Gaidamavičiui, mokiniai pagal paliktus gyvūnų pėdsakus mokėsi atkurti įvykius ir sudėlioti į vientisą pasakojimą. Pavasarinė atbundanti gamta ragino visus keliauti tolyn į mišką. Vadovas labai išradingai mokė vaikus pažinti kai kurias medžių rūšis, pasakojo apie paslaptingą skruzdėlių gyvenimą, jų svarbą kitiems gyvūnams. Visų dėmesį patraukė sula aptekęs kelmas. Mokiniai sužinojo, kad medžių sula maitinasi kai kurie vabzdžiai. Didelę nuostabą vaikų veiduose išvydome, vadovui pakvietus paragauti liepų pumpurų. Pasirodo, jie ne tik skanūs, bet taip pat ir labai maistingi.
Didelį įspūdį mokiniams paliko ir aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas Labanoro regioniniame parke, šalia Mindūnų.  Apžvalgos bokšto aukštis – 36 metrai. Nors kai kurie mokiniai baiminosi aukščio, lipdami  į Eifelį primenantį bokštą, tačiau vaizdas, kurį  išvydo užlipę, pranoko visus lūkesčius. Nuo bokšto viršaus atsiveria vaizdas į Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį  Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius, matosi puiki panorama į Siesarties ežerą su salomis ir garsiąją Labanoro girią.
Tokios gamtos pėdsekystės edukacinės pamokos, buvimas gamtoje ir jos stebėjimas ir tyrinėjimas   padeda ne tik didinti mokinių gamtinį raštingumą, didesnį gamtos pažinimą, tačiau tuo pačiu mokiniai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą. Visa tai skatina mokinius savarankiškai tyrinėti, domėtis aplinka, ugdyti savo pastabumą, atrasti naujus dalykus.
                                                       Mokytojos Regina Gimbutienė ir Angelė Grigonienė

































Komentarų nėra:

Rašyti komentarą