Balandžio 11 dieną dvidešimt penki penktų- šeštų klasių mokiniai, lankantys STEAM
modulį ir besidomintys gamtos mokslais, dalyvavo edukacinėje programoje „Gamtos
pėdsekystė“ Labanoro girioje, lankėsi Ežerų žvejybos muziejuje ir Antano
Truskausko medžioklės ir gamtos muziejuje Mindūnuose, Molėtų raj. Ežerų žvejybos muziejuje vaikai susipažino su
to krašto žvejų gyvenimu, jų buitimi,
apžiūrėjo senovės žmonių žvejybos įrankius. Ekspozicija išdėstyta atstatytoje
XIX a žvejo pirkioje ir svirne. Seniausias
muziejaus eksponatas yra įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas. Mokinius
sudomino interaktyvi ekspozicija apie šiame regione labiausiai paplitusias
žuvis.
Mokiniai apžiūrėjo įspūdingą A. Truskausko surinką įvairių
pasaulio žemynų žvėrių ir paukščių iškamšų ir kailių kolekciją. Lektorius Andrejus Gaidamavičius supažindino mokinius
su skirtingų žemynų gyvūnais. Vaikai sužinojo daug įdomių faktų apie egzotinių
gyvūnų gyvenimą, jų išskirtinumą ir paplitimą, fotografavosi šalia labai tikroviškai atrodančių žvėrių. Muziejuje
lektorius supažindino mokinius su įvairių gyvūnų pėdsakais, paaiškino, kaip
juos atskirti gamtoje, parodė mokiniams kai kurių laukinių gyvūnų gipsinius
pėdsakus, mokė vaikus, kaip padaryti gyvūnų gipsinių pėdsakų anspaudus. Šitaip pasiruošę ir išmokę gamtos pėdsekystės
pamokas, mokiniai patraukė į Labanoro girią. Vaikai su užsidegimu ieškojo
laukinių gyvūnų pėdsakų, juos atpažino,
fotografavo. Be fotoaparato būtiniausias įrankis kiekvienam gamtos pėdsekiui
yra liniuotė . Fotografuoti reikia ne tik vienos pėdos atspaudą, bet ir atstumą
tarp pėdsakų (žingsnį). Pagal žingsnio plotį, pėdsakų išsidėstymą jame galima nustatyti
judėjimo pobūdį ar net apskaičiuoti judėjimo
greitį.
Vadovaujant lektoriui A Gaidamavičiui, mokiniai pagal paliktus
gyvūnų pėdsakus mokėsi atkurti įvykius ir sudėlioti į vientisą pasakojimą.
Pavasarinė atbundanti gamta ragino visus keliauti tolyn į mišką. Vadovas labai
išradingai mokė vaikus pažinti kai kurias medžių rūšis, pasakojo apie
paslaptingą skruzdėlių gyvenimą, jų svarbą kitiems gyvūnams. Visų dėmesį
patraukė sula aptekęs kelmas. Mokiniai sužinojo, kad medžių sula maitinasi kai
kurie vabzdžiai. Didelę nuostabą vaikų veiduose išvydome, vadovui pakvietus paragauti
liepų pumpurų. Pasirodo, jie ne tik skanūs, bet taip pat ir labai maistingi.
Didelį įspūdį mokiniams paliko ir aukščiausias Lietuvoje
apžvalgos bokštas Labanoro regioniniame parke, šalia Mindūnų. Apžvalgos bokšto aukštis – 36 metrai. Nors kai
kurie mokiniai baiminosi aukščio, lipdami
į Eifelį primenantį bokštą, tačiau vaizdas, kurį išvydo užlipę, pranoko visus lūkesčius. Nuo
bokšto viršaus atsiveria vaizdas į Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius, matosi
puiki panorama į Siesarties ežerą su salomis ir garsiąją Labanoro girią.
Tokios gamtos pėdsekystės edukacinės pamokos,
buvimas gamtoje ir jos stebėjimas ir tyrinėjimas padeda ne tik didinti mokinių gamtinį
raštingumą, didesnį gamtos pažinimą, tačiau tuo pačiu mokiniai lavina savo
vaizduotę, kūrybiškumą. Visa tai skatina mokinius savarankiškai tyrinėti,
domėtis aplinka, ugdyti savo pastabumą, atrasti naujus dalykus.
Mokytojos Regina Gimbutienė ir Angelė Grigonienė
Mokytojos Regina Gimbutienė ir Angelė Grigonienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą